kneiboti

kneĩboti, -oja, -ojo tr., knéiboti ką nors smulkų dirbti; dirbti ką gerai nemokant, knebinėti: Ji tą vieną pirštinę par visą vakarą knéibo[ja] Up. Ką čia knéiboji? Juk pats matai, kad nėko neišeina Ll. | refl.: Ką ten kneĩbojies, kneivojies, knebinėjies (apie save)! J.